Šv. Mykolo šventė

Šv. Mykolo šventė (Mykolinės) švenčiamos vėlyvą rudenį, kai gamta sugrįžta pati į save – laukuose ir daržuose nuimtas derlius, viskas  tarsi ištuštėja, nutyla ir nurimsta. Šituo laikotarpiu ant Metų stalo vyrauja raudona spalva, padėtos svarstyklės ir auksinis kardas – Šv. Mykolo atributai, sekamos pasakos apie slibinus, riterius ir princeses. Ryto rate žaidžiamas ypatingas šio laikotarpio žaidimas, kuriame riteris Jurgis, padedamas archangelo Mykolo nugali slibiną ir išvaduoja karalaitę iš aukštojo bokšto. Mykolinių rytą kepamas obuolių pyragas, iš uogų spaudžiamas stiprybės gėrimas, įšventinami Šviesos riteriai, bei ieškoma savos žvaigždės obuoliuose…

Tai ypatingas laikas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kai turime susitelkti ir  nešti šviesą savo viduje, pasibalnoti savo ryžtą, valią, stiprybę kovoti su tamsos jėgomis ir vidiniais drakonais.

O visi kartu esame stipresni, tad susirinkę  auksinį šeštadienio rytą žygiuojame tradiciniame šeimų Mykolinių žygyje.

 

Užaugęs aš būsiu

Stiprus ir drąsus,

Kovosiu už tiesą

Ir ginsiu silpnus.

 

Be baimės pasieksiu

Viršūnes kalnų,

Nukausiu aš daugel

Galiūnų piktų.

 

Man kelią parodys

Žvaigždė danguje.

Stiprybės suteiks man

Šviesa širdyje.

Auklėtoja Rūta