Lapkričio 11 diena – Šv. Martyno, kuris yra likimo ir orų pranašas, vardo diena. Tai – paskutinė rudens periodo šventė, kurios metu valgydami keptą žąsį iš jos šonkaulių žmonės burdavo žiemos orus. Šv. Martynas siejamas ir su ganiavos laikotarpio pabaiga. Kartu tai tamsos periodo pradžia, kai tamsa karaliauja daugiau laiko nei šviesa. Tamsa neatsiejama su paslaptimi, su įsivaizdavimu ir gebėjimu įžvelgti dvasinio pasaulio egzistenciją. Vaikai visą tai lengviau supranta ir priima per pasakas, pasakojimus, per jose veikiančias dvasines būtybes – nykštukus.
Nykštukai mūsų grupėje gyveno ir sekė įvairias istorijas visą mėnesį. Vaikai nešė jiems į mišką vaišių – razinų (sudėjo jas į savo pačių lipdytus indelius iš vaško), žaidė žaidimą „Kaip nykštukai ieškojo brangakmenių“. O Žibintų šventės metu, jau prietemoje, visi keliavo į mišką, kur rado jiems paliktų dovanų – obuolių sūrio, kurį kaip padėką jiems siuntė nykštukai. Vaikai kelią sau pasišvietė savo pačių padarytais žibintais, dainavo dainas apie nykštukus.
Grįžusių vaikų laukė auklėtojų sukurtas šešėlių spektaklis „Runcuncukas“.
Paslaptis, jos laukimas ir tikėjimas dvasiniu pasaulio buvimu vaikui yra reikalingas kaip ir realaus pasaulio egzistavimas, nes tai augina vaiko smalsumą, drąsą, pasitikėjimą pasauliu bei savimi.
Auklėtoja Milda