Valdorfo ugdymo metodas

 

Valdorfo pedagogika – tai vientisa vaikų ugdymo sistema, taikoma ikimokyklinėse institucijose (nuo 3, kai kur – nuo 1,5 metų iki 7 metų) ir bendrojo lavinimo mokyklose nuo 1 iki 12 klasės. Jos metodai remiasi austrų pedagogo ir filosofo Rudolfo Steinerio (1861 – 1925) sukurta antroposofine antropologija, giliu vaikystės amžiaus tarpsnių suvokimu  bei nuodugniu kiekvieno pedagogo vaikų stebėjimu, empiriniais tyrimais, jų analize ir asmenine patirtimi.

 

Pagrindinis ugdymo veiklos tikslas – padėti pagrindus harmoningos ir sąmoningos asmenybės formavimuisi, remiantis ikimokyklinės Valdorfo pedagogikos principais.

  • Vienas iš pagrindinių ugdymo principų – pasitikėjimas prigimtiniu vaiko gebėjimu ir siekiu pažinti, suvokti pasaulį. Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir aktyvūs, trokšta pažinti pasaulį, todėl siekiama sukurti tokią aplinką, kuri žadintų vaiko aktyvumą, padėtų skleistis jame slypintiems gebėjimams.
  • Vaikai ugdomi atsižvelgiant į individualią jų raidą, asmenines savybes, siekiama kiekvienam vaikui sudaryti sąlygas augti ir ugdytis pagal jo galimybes ir ritmą. Kad kiekvienas vaikas užaugtų harmoninga asmenybė daug dėmesio skiriama socialiniams, meniniams įgūdžiams ir praktinei vaikų veiklai.
  • Ritmiškumas. Jis svarbus tiek gyvybiniams tiek pažintiniams procesams. Visas ugdymo(si) procesas pagrįstas metų, mėnesio, savaitės ir dienos ritmu, nes tai padeda pajusti bendrą žmogaus ir gamtos gyvenimo ritmą, teikia darnos vaiko vidiniam gyvenimui, suteikia jam stabilumo ir saugumo jausmą.

 

Valdorfo pedagogika atliepia šias ugdymo nuostatas

  • Taisyklingos laikysenos ir judėjimo įgūdžiai. Pusiausvyra, motorika lavinami bėgiojant, laisvai judant, šokant ratelius, žaidžiant ar dirbant įvairius darbus lauke ar virtuvėje, žaidžiant žaidimus su taisyklėmis, laisvo žaidimo metu, siuvant, dirbant su medžiu ir panašiai.
  • Pojūčių lavinimas. Pojūčius ugdyti padeda sveikas, natūralus maistas, žaislai ir daiktai pagaminti iš natūralių medžiagų, neryškios spalvos aplinkoje, saugi erdvė vaiko judėjimui ir tyrinėjimui.
  • Kalbos įgūdžiai. Šių įgūdžių formavimąsi lemia aiški, turtinga, pavyzdinga auklėtojos kalba, dainos, eilėraščiai, rankų žaidimai, paskų sekimas, skaitomos  istorijos ir panašiai.
  • Vaizduotė ir kūrybingumas. Šie gebėjimai ugdomi netradicinių, nestandartinių žaislų, žadinančių vaikų kūrybines galias pagalba. Tai: akmenėliai, lentos, medžio gabaliukai, skepetos ir panašiai. Kūrybines galias, vaizduotę taip pat žadina ir vaidmeniniai žaidimai, žaidimai su lėlėmis, laisvi žaidimai, istorijų panaudojimas žaidime.
  • Motyvacija ir susikaupimas. Pačių vaikų sukurti žaidimai, žaislai skatina vaiką veikti, baigti pradėtą darbą. Vaikai skatinami susikoncentruoti per pasikartojantį dienos bei metų ritmą, metines šventes. Taip vaikai įtraukiami į įdomią, motyvuotą veiklą.
  • Socialinis bendravimas. Būdami skirtingo amžiaus grupėje vaikai išsiugdo gebėjimą derinti atskiro žmogaus ir socialinės  bendruomenės interesus. Darželis – palanki socialinė terpė, kurioje vaikai išgyvena dienos, savaitės, mėnesio bei metų ritmus, susipažįsta su taisyklėmis, aiškiai suformuotomis kiekvienam vaikui ir visai grupei užduotimis. Vaikai mokosi iš suaugusių veiklos, ją mėgdžiodami bando praktiškai suderinti saviraišką su grupės interesais ir atsakyti už savo veiklos rezultatus.
  • Etinės – moralinės nuostatos.  Vaikams kaip ir suaugusiems, reikia dvasinių vertybių, su kuriomis jie galėtų susitapatinti. Reikia aiškių taisyklių ir ritualų. Vaikai trokšta, kad šalia būtų suaugęs, pasišventęs tikslui žmogus. Nors jis nemoralizuoja, tačiau vaikas šalia jo auga morališkai tvirtas. Šias nuostatas formuoti padeda padėka ir už maistą, noras padėti kitiems, susipažinimas su kitų tautų pasakomis, jų klausymas ir panašiai.

 

Žmogų su pasauliu sieja jo fizinė, sielos bei dvasios veikla. Kūno ir sielos ugdymas yra būtina dvasinės veiklos sąlyga. R.Šteineris ypač pabrėžė šį trejopą santykį. Galva, širdis ir rankos yra vienodai svarbios ugdant. Valdorfo pedagogika lavina pažintinius, moralinius ir praktinius gebėjimus.

 

 

Milda Račiūnaitė

Vilniaus lopšelio darželio „Pasaka“
Valdorfo grupės auklėtoja – ekspertė