Kūrybinis visuminis ugdymas

KŪRYBINIO – VISUMINIO UGDYMO METODO SAMPRATA

Tarptautinių žodžių žodynas teigia, kad kompleksas (lot.complexus – ryšys, derinys) – tai vienas su kitu susijusių veiksmų, reiškinių, ypatybių visuma;

Kūrybinis – visuminis ugdymas  – tai integralus, visuminis, visaapimantis, visybinis (holistinis) ugdymas,  apimantis  pagrindines penkias vaikų ugdymosi kompetencijas – socialinę, sveikatos saugojimo, komunikavimo, pažinimo,  meninę.

KŪRYBINIO – VISUMINIO UGDYMO METODO TIKSLAS – atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir bendraamžiais, kūrybiškumo, artimiausios gyvenamosios aplinkos pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

         UGDYMO UŽDAVINIAI

  • Lanksčiai, kūrybiškai taikyti metodą, žinant kiekvieno vaiko unikalumą, jo poreikius, pomėgius, interesus, sudarant saugią, inspiruojančią aktyviai vaikui veikti aplinką, taikant inovatyvias technologijas;
  • sudaryti galimybes, kad kiekvienas vaikas plėtotų pagrindines ugdymosi kompetencijas:  socialinę, sveikatos saugojimo, komunikavimo, pažinimo meninę;
  • siekti, kad aktyviai veikdamas išreikštų save, dalyvautų vietos bendruomenės gyvenime;
  • gebėtų bendrauti su bendraamžiais, spręstų iškilusias problemas, reikalui esant, kreiptųsi į suaugusį pagalbos, patarimo;
  • būtų motyvuotas pažinimo procese, tyrinėtų, eksperimentuotų, išbandytų, dalintųsi patirtimi;
  • gebėtų rinktis veiklos būdą, priemones, išsakytų savo nuomonę, analizuotų, klasifikuotų, sintezuotų potyrius;
  • mokytųsi reflektuoti, numatytų tolesnės produktyvios veiklos kryptį.

          UGDYMO NUOSTATOS

  • Puoselėjamos kultūros vertybės, tautos tradicijų, kalbos, papročių, metų laikų rato įprasminimas;
  • Siekiama vaiko fizinė, psichinė, emocinė gerovė – sveikatos stiprinimas, fizinio aktyvumo užtikrinimas, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas, emocinės savijautos gerinimas;
  • Stiprinamas savireguliacijos, savikontrolės, pasitikėjimo savimi jausmas;
  • Tenkinamas bendravimo ir bendradarbiavimo poreikis, mokymasis veikti kartu, keičiantis idėjomis, sumanymais;
  • Išlaisvinama vaiko vaizduotė, skatinama kūryba, saviraiška, originalumas, prigimtinių gebėjimų plėtojimas;
  • Ugdomas pozityvus požiūris į aplinką, įvaldant savęs ir aplinkos pažinimo būdus.

 EDUKACINĖS ERDVĖS

Kalbos kampelis – tai rami jauki ir patogi vieta skirta bendrauti, klausytis pasakojimų, skaityti ar vartyti knygeles, pasakoti žiūrint iliustracijas, paveikslėlius, nuotraukas, klausytis audio, video įrašų, gaminti knygeles, žaisti su raidėmis  ir daug įvairiausių priemonių, kurios nuteiktų, inspiruotų kalbėtis, pasakoti, kurti, klausytis draugų, išreikšti save ir kt.

Gamtos kampelis – vieta kurioje auginami augalai, kaupiama gamtinė medžiaga, laikomos priemonės eksperimentavimui, bandymams atlikti, gamtos kalendoriai, matavimo priemonės, įvairios kolekcijos, mikroskopas, magnetai, laikrodžiai, įvairiausių gamtinių medžiagų  rinkiniai ir kt.

Meninės veiklos kampelis – tai vieta vaikų meninei kūrybai ir saviraiškai. Įvairaus dydžio, spalvotas popierius, įvairaus dydžio teptukai tapymui, piešimui su guašu. Žirklės, indeliai, paletės, molbertai, įvairiausios priemonės aplikacijai, lipdymui. Kampelio tvarkymui priemonės: šluostės, kempinės, indai, rankšluosčiai ir kt.

Šeimos kampelis – tai vieta vaidmenų, kūrybiniams, improvizaciniams žaidimams žaisti. Jį gali sudaryti lėlyčių migdymo, maisto ruošimo, lėlių valgydinimo erdvės.  Priemonės lėlių gamybai, patalėlių komplektai, staltiesėlės, įvairiausio dydžio indai ir kt.

Stalo žaidimų kampelis – tai rami vieta žaidimams prie stalo su konstruktoriais, mozaikomis, įvairiausios dėlionės, loto, šaškės, šachmatai, geometrinės figūros, skaitmenys, įvairiausi trafaretai, galvosūkiai, antspaudai, paveikslėliai – užduotys ir kt.

Judėjimo, muzikos, vaidybos kampelis – tai judėjimui tenkinti kampelis, kuriame visada galima rasti sportinio inventoriaus, ritminiams pratimams atlikti, muzikinių instrumentų, judesio, mimikos ir dramatizavimui skirtos įvairiausios priemonės ir kt.

Paminėtos tik kelios edukacinės erdvės, nes jos kuriamos tariantis su vaikais, erdvės kintamos, papildomos, mobilios, funkcionalios, kaskart atnaujinamos.

 VAIKŲ UGDYMOSI PROCESO YPATUMAI

  • Kiekvienas vaikas gyvena pagal jo individualų ritmą, nepažeidžiant kitų vaikų interesų;
  • Vyrauja aktyvios vaikų veiklos ir ramios veiklos kaita;
  • Vaikai renkasi veiklą, veikia individualiai, veikia su draugais nedidelėmis grupelėmis, veikia visi kartu;
  • Ugdymosi procese skatinama veiklos darna: fizinė – lavinanti kūną, psichinė – ugdanti protą, žadinanti emocijas, jausmus, socialinė – lavinanti ir skatinanti socializaciją.

 

Danutė Plytnykienė

Vilniaus lopšelio – darželio „Pasaka“
auklėtoja ekspertė, edukologė