Lapkričio pabaiga. Nuo pat ryto grupėje iš vaikų ir auklėtojų lūpų sklinda adventinės giesmės: „Oi, ir ant lauko žvakelė žibėjo“, „Šilo meška“, „Kam tavo, vilkeli“ ir kt., vaikai spalvotu vašku dekoruoja žvakes.  Prieš pietų miegelį auklėtoja seka pasaką apie mažą mergaitę, kuri dalinasi savo šviesa su kitais žmonėmis. Vakare iš eglišakių, kriauklyčių ir akmenėlių  išdėliojama spiralė, kurios viduryje dega didelė žvakė. Vaikai, nuo didžiausio iki mažiausio, neša rankose obuolį su papuošta žvake, eina spiralės keliu ir uždega savo žvakę nuo pagrindinės žvakės, tuomet pastato savo obuolį ant žvaigždutės. Ir taip spiralės kelias darosi vis šviesesnis!

Visą laiką tėveliai gieda adventines giesmes. Būna nepaprastai jauku ir gera! Kai visos žvakelės jau uždegtos, vaikai suskambina varpeliais, skleisdami džiaugsmą, ir dainuoja. Vėliau kiekvienas pasiima savo žvakę su žvaigždute namo, kartu išnešdami šviesą ir šilumą. Laukiame Šv. Kalėdų!

Advento spiralės metu vaikai išgyvena stebuklą, nuostabą, kaip nuo vienos mažytės ugnelės gali tapti taip šviesu visiems. Ir tai įvyksta mūsų visų dėka, nes kiekvienas padaro kažką, kad užsidegtu Šviesa, kad ateitų Kalėdos. Tai bendro džiaugsmo išgyvenimas 🙂

Auklėtoja Julija